Vykdome nuolatinį radiacinį monitoringą – matuojame ir analizuojame aplinkos parametrus, renkame bei tiriame įvairius aplinkos ir produktų mėginius. Surinkti duomenys patvirtina, kad radiacijos lygis Ignalinos atominės elektrinės regione yra saugus ir neviršija nustatytų normų.
Šiame puslapyje kviečiame daugiau sužinoti apie galimus radiacijos šaltinius, leidžiamas gyventojų apšvitos dozes, atliekamą radiologinę stebėseną bei jos rezultatus.
Didžiąją dalį gyventojų gaunamos apšvitos sudaro natūralūs radiacijos šaltiniai – gamtinės kilmės radionuklidai, esantys žemėje, statybinėse medžiagose, ore, maiste ir vandenyje, taip pat kosminė spinduliuotė. Lietuvoje apie 70 proc. vidutinės metinės gyventojų apšvitos dozės nulemia būtent šie natūralūs šaltiniai.
Be natūralių šaltinių, gyventojai gauna apšvitą ir iš dirbtinių – technogeninių – radiacijos šaltinių, susijusių su branduolinių technologijų taikymu medicinoje, pramonėje ir energetikoje. Nors individualios gyventojų gaunamos dozės gali skirtis, dažniausiai jos nėra didelės. Didžiausią dalį šios apšvitos sudaro medicininės procedūros ir gydymo metodai, kuriuose naudojama jonizuojančioji spinduliuotė.
Technogeninės apšvitos šaltinius apima ir branduolinės pramonės ir energetikos įmonės, veikiančios daugelyje pasaulio šalių. Šių įmonių radioaktyviuosius išmetimus griežtai reglamentuoja nacionaliniai ir tarptautiniai teisės aktai, todėl jie praktiškai nedaro įtakos gamtiniam radiaciniam fonui ar radionuklidų kiekiui aplinkoje.
Remiantis Radiacinės saugos centro duomenimis, natūralių bei dirbtinių jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių poveikis Lietuvos gyventojų metinės apšvitos vidurkiui yra toks:
1 pav. Natūralių ir dirbtinių jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių poveikis Lietuvos gyventojų metinės apšvitos vidurkiui, %.
Rūpinamės, kad Ignalinos atominės elektrinės išmetamų radionuklidų aktyvumo ribos nebūtų viršijamos, todėl nuolat vykdome radiologinę stebėseną.
Nors jėgainė nuo 2009 m. gruodžio 31 d. nebegamina elektros energijos, tačiau išlaikė branduolinės energetikos objekto eksploatuotojos statusą. Įgyvendiname radioaktyviųjų atliekų tvarkymo procesus, todėl mūsų veiklą reglamentuoja Branduolinės energijos, Radiacinės saugos, Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo ir kiti susiję įstatymai.
Siekdami užtikrinti gyventojų ir aplinkos saugą, laikomės Lietuvoje galiojančių reikalavimų, kurie riboja į aplinką – orą ir Drūkšių ežerą – išmetamų radionuklidų aktyvumą. Atliekame oro, kritulių, dirvožemio, augmenijos, vandens (įskaitant Drūkšių ežerą ir geriamąjį vandenį), dugno nuosėdų bei maisto produktų (Drūkšių ežero žuvies, mėsos, pieno, grūdų, kopūstų, bulvių, grybų) mėginių ėmimai ir tyrimai. Šiuos matavimus atlieka kvalifikuotas Aplinkos stebėsenos laboratorijos personalas, kuris naudoja modernią, tarptautinius standartus atitinkančią įrangą.
Mūsų laboratorija yra akredituota pagal ISO/IEC 17025:2018 standartą „Tyrimų, bandymų ir kalibravimo laboratorijų kompetencijai keliami bendrieji reikalavimai“.
Stebėsenos metu nustatėme, kad iš IAE išmetami radionuklidai neviršija leistinų ribų, ir sudaro labai mažą jų dalį:
2 pav. Ignalinos AE oro išmetimų ir vandens išleidimų ribinės metinės dozės procentas
Radiacinės saugos centras kontroliuoja išorinės spinduliuotės dozes Ignalinos atominės elektrinės 50 km zonoje. Monitoringo rezultatai rodo, kad dozės galia aplink jėgainę svyruoja tarp 0,08–0,16 mkSv/h.
Žemiau nurodomos Ignalinos atominės elektrinės ir kitų regionų gyventojų iš aplinkos gautos apšvitos dozės 2024 m.
3 pav. Ignalinos AE ir kitų regionų gyventojų iš aplinkos gautos apšvitos dozės 2024 m.
Remiantis 2024 m. Radiacinės saugos centro duomenimis, vidutinė metinė radiacijos dozė Ignalinos AE regione sudarė 0,67 mSv, palyginimui – Kupiškio regione sudarė 0,66 mSv. Kupiškio regionas pasirinktas palyginimui, nes jame nėra pramonės įmonių ir nuo Ignalinos AE jis nutolęs apie 140 km. Gauti rezultatai atitinka ankstesnių metų tyrimų duomenis ir patvirtina IAE atliktų matavimų tikslumą.
Vidutinių metinių apšvitos dozių kitimas Ignalinos AE, Kupiškio rajone ir Vilniuje 2019-2024 metais:
4 pav. Vidutinių metinių apšvitos dozių kitimas Ignalinos AE, Kupiškio rajone ir Vilniuje 2019-2024 metais.
Vienas patikimiausių aplinkos užterštumo radionuklidais rodiklių yra grybų ir žuvų, ypač sugautų Drūkšių ežere, kuriame fiksuojamas didžiausias 137Cs radionuklidų aktyvumas, nuklidų aktyvumo stebėsena.
Žemiau grafike matomas vidutinis metinis 137Cs radionuklidų aktyvumas grybuose IAE regione (IAE duomenys) ir Lietuvoje (RSC duomenys).
5 pav. Cs-137 savitasis aktyvumas valgomuosiuose grybuose (600 Bq/kg leistinas lygis)
137Cs radionuklidų aktyvumas žuvyse iš Drūkšių ežero (IAE duomenys) ir Lietuvos regionuose (RSC duomenimis, žuvys, sugautos Šiaulių regione, Kauno regione, Panevėžio regione) parodytos pav. 6
6 pav. Cs-137 savitojo aktyvumo vertės žuvų mėginiuose, 2019-2024 metais
2024 m. metinė efektinė gyventojų radiacijos dozė dėl 137Cs radionuklidų aktyvumo Drūkšių ežero žuvyse buvo 1,55 × 10-4 mSv (darant prielaidą, kad per metus suvartojama 13 kg žuvų).
Vienas pagrindinių Ignalinos atominės elektrinės saugios veiklos rodiklių yra gyventojų metinė efektinė apšvitos dozė, sąlygojama išmetimų į aplinką. Ši dozė, pagal Lietuvos higienos normą HN 73-2018 negali viršyti 0,2 mSv (milisivertų).
Stebėjimų rezultatai rodo, kad bendroji apskaičiuota gyventojų apšvitos dozė, sąlygojama aerozolių išmetimų bei vandens išleidimų, yra 0,002 mSv (milisivertai) ir sudaro 1 proc. metinės apribotosios dozės.
Gyventojų apšvitos dozės yra matuojamos su termoliuminiscentiniais dozimetrais, kurie yra išdėstyti įvairiose Ignalinos atominės elektrinės sanitarinės apsaugos zonos ir stebėjimo zonos vietose. Dozės galia yra matuojama su 22 stacionariais „Skylink“ sistemos davikliais. Sanitarinėje apsaugos zonoje (3 km spinduliu aplink jėgainę) veikia 12 daviklių, o stebėjimo zonoje (30 km spinduliu aplink jėgainę) – 10 daviklių. Per sistemos „Skylink“ daviklius realiuoju laiku yra stebima dozės galia. Dozės galios duomenys realiuoju laiku yra matomi žemėlapyje žemiau.