Radioaktyviųjų atliekų tvarkymas

Viena pagrindinių mūsų užduočių –  saugiai tvarkyti visas Lietuvos teritorijoje esančias ir čia susidarančias radioaktyviąsias atliekas. Taip siekiame užtikrinti, kad ateities kartos nepaveldėtų nepagrįstos radioaktyviųjų atliekų tvarkymo naštos.

Darbuotojai su raudonais šalmais stebi, kaip kėlimo įranga Ignalinos atominėje elektrinėje pakelia didelę oranžinę radioaktyviųjų atliekų saugojimo talpą.

Nors atominės elektrinės reaktoriai sustabdyti jau daugiau kaip prieš 15 metų, radioaktyviosios atliekos vis dar tvarkomos ir jų tvarkymo procesas tęsis iki visiško elektrinės eksploatavimo nutraukimo.

Skaičiuojame, jog jėgainės išmontuotinos įrangos ir jai priskiriamų medžiagų kiekis yra apie 180 tūkst. tonų, o iš jų – beveik 90 % yra užteršta radionuklidais. Didelė dalis susidarančių atliekų yra išvalomos nuo radioaktyvaus užterštumo ir grąžinamos į rinką kaip antrinės žaliavos (siekiamybė išvalyti ir grąžinti 75 % jėgainės įrangą sudarančių medžiagų). Tačiau likusi dalis turi būti supakuota bei padėta į specialius atliekynus. Mes rūpinamės, kad visos radioaktyvios atliekos būtų sutvarkomos maksimaliai saugiai, atsakingai ir efektyviai.

Trijų radioaktyviųjų atliekų saugojimo konteinerių dangčiai Ignalinos atominėje elektrinėje pažymėti įspėjamaisiais ženklais.

Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo paslauga

Radioaktyviosios atliekos kaupiasi ne tik atominėje jėgainėje – nors ir nepalyginamai mažesniais kiekiais jos  susidaro medicinos ir pramonės sektoriuose. Nepaisant mažo kiekio, jų tvarkymas yra itin svarbus siekiant užtikrinti aplinkos ir visuomenės saugumą.

Mes teikiame profesionalias radioaktyviųjų atliekų tvarkymo paslaugas ir pasirūpiname saugiu jų surinkimu ir pervežimu į mūsų radioaktyviųjų atliekų tvarkymo kompleksą, kur jos sutvarkomos.

Vienas didesnių ne Ignalinos atominėje elektrinėje susidariusių radioaktyviųjų atliekų sutvarkymo projektų – Maišiagalos radioaktyviųjų atliekų saugykloje buvusių pramonės, medicinos ir kitur susidariusių atliekų sutvarkymas. Visos šioje saugykloje buvusios radioaktyviosios atliekos jau yra pervežtos į mūsų kompleksus Visagine ir toliau tvarkomos, kur bus galutinai sudėtos į atitinkamus atliekynus.

Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo ypatumai 

Radioaktyviųjų atliekų kategorijos
Labai mažai radioaktyvios trumpaamžės atliekos (A klasės)

Tai atliekos, kurių radionuklidai, palyginus, greitai suskyla ir daugiau nedaro poveikio aplinkai. Tokių atliekų jonizuojančioji spinduliuotė iki nekenksmingos žmogui ir aplinkai sumažėja per maždaug 100 metų. Šioms atliekoms galutinai sutvarkyti yra naudojami nesudėtingi gamtiniai ir dirbtiniai inžineriniai barjerai (pavyzdžiui, kaupas, sudarytas iš smėlio ir hidroizoliuojančių medžiagų sluoksnių).

Mažo ir vidutinio aktyvumo trumpaamžės radioaktyviosios atliekos (B ir C klasės)

Tai atliekos, kurių jonizuojančioji spinduliuotė iki nekenksmingos žmogui ir aplinkai sumažėja per maždaug 300 metų. Tokios rūšies atliekų sutvarkymui reikalingi dirbtiniai inžineriniai apsaugos statiniai (pavyzdžiui, betoniniai rūsiai, uždengti storu molio sluoksniu).

Panaudotas branduolinis kuras ir kitos labai radioaktyvios ilgaamžės atliekos

Tai atliekos, kurios gali išlikti pavojingos ir 100 tūkst. metų. Šioms atliekoms saugoti yra būtini specialūs radiacinės saugos inžineriniai barjerai. Šiuo metu tokios atliekos yra talpinamos į specialios konstrukcijos konteinerius, kurie yra siunčiami į laikinąsias saugyklas. Užpildytų konteinerių saugojimo terminas – 50 metų. Vėliau tokios atliekos turi būti visam laikui padėtos į giluminį atliekyną.

Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo etapai

Priklausomai nuo radioaktyviųjų atliekų (RA) rūšies, galimi tokie pagrindiniai  RA tvarkymo  etapai – paruošiamasis apdorojimas, apdorojimas, kondicionavimas ir pakavimas, saugojimas ir dėjimas į atliekynus.

  • Paruošiamasis apdorojimas yra pirminis atliekų tvarkymo etapas, kurio metu atliekos susmulkinamos, surūšiuojamos, išvalomos kiek tai techniškai įmanoma ir ekonomiškai racionalu.
  • Atliekų apdorojimas, skirtas saugumui arba ekonomiškumui didinti, keičiant atliekų savybes. Šio etapo atliekų tvarkymo būdų pavyzdžiai yra presavimas, cementavimas, deginimas. Atliekos sudedamos į konteinerius (pakuotes), tinkamas ilgalaikiam saugojimui ir dėjimui į atliekynus.
  • Dėjimas į atliekynus – paskutinis atliekų tvarkymo etapas, kada atliekų pakuotės sudedamos į specialiai įrengtus statinius (atliekynus). Dėjimas į atliekynus numato kelių barjerų izoliacijos sistemą, t. y. gamtinių ir inžinerinių barjerų įrengimą aplink RA tam, kad būtų užkirstas kelias radionuklidams patekti į aplinką.

Tačiau siekiamybė yra kuo labiau sumažinti atliekų kiekį ir tai sėkmingai daroma, nes didžioji dalis atliekų gali būti išvalytos (dezaktyvuotos) ir taip paverstos į antrines žaliavas.

Labai mažo aktyvumo trumpaamžių atliekų atliekynas

Šį paviršinį  atliekyną sudaro:

  • Buferinė saugykla. Tai laikinas uždaras statinys su įrenginiu, kurio paskirtis – matuoti bendrą aktyvumą, nuklidinę sudėtį ir svorį. Taip pat saugykloje yra įranga, skirta konteineriams su atliekomis transportuoti ir sandėliuoti. Ši saugykla yra pastatyta ir eksploatuojama nuo 2013 m.
  • Atliekų talpinimo moduliai. Tai antžeminės konstrukcijos, kuriose metalinės ir plastikinės pakuotės su atliekomis sandariai sudedamos ant laikančiosios betoninės plokštės, o iš viršaus uždengiamos keliais dirbtinių ir gamtinių medžiagų sluoksniais. Atliekynas pradėtas pildyti nuo 2022 m.

Šio atliekyno priežiūra ir stebėsena po jo užpildymo dar vyks 100 metų, kol jame esančios radioaktyviosios atliekos taps neutralios aplinkai.

Mažo ir vidutinio aktyvumo trumpaamžių radioaktyviųjų atliekų paviršinis atliekynas

2025 m. prasidėjo mažo ir vidutinio aktyvumo trumpaamžių radioaktyviųjų atliekų paviršinio atliekyno statybų darbai.

Atliekynas bus įrengtas 45 ha ploto aikštelėje šalia kitų jėgainės radioaktyviųjų atliekų tvarkymo objektų Visagino savivaldybės ribose. Jį sudarys trys gelžbetoniniai moduliai, kuriuose galės būti sudėta iki 100 000 kubinių metrų radioaktyviųjų atliekų galutinių pakuočių (gelžbetoninių konteinerių su užbetonuotomis radioaktyviomis atliekomis).

Visame atliekyno komplekse planuojami šie statiniai: administracinis pastatas, technologinis pastatas (kur konteineriai su atliekomis bus priimami, charakterizuojami, užpildomi betonu, atliekamos kitos technologinės operacijos), pagalbinis pastatas, paviršinio vandens surinkimo baseinai ir vandens valymo įrenginiai, fizinės saugos perimetras su kontrolinėmis, meteorologinė stotis, inertinių medžiagų saugykla, transformatorinė bei kiti pagalbiniai objektai.

Į atliekyną atliekos bus dedamos visą Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo laiką: radioaktyviomis atliekomis užpildyti atliekyną planuojama iki 2038 metų, po uždarymo Atliekyno priežiūra bus vykdoma ne mažiau kaip 300 metų. Pirmųjų 100 metų laikotarpiu turės būti užtikrinta jo fizinė sauga, vykdomi techninės priežiūros darbai, atliekyno ir aplinkos stebėjimas (monitoringas). Pasyviosios priežiūros periodas tęsis dar 200 metų.

Tokie atliekynai veikia daugelyje pasaulio šalių, kuriose buvo vystoma branduolinė energetika (Ispanijoje, Prancūzijoje, Slovakijoje, Jungtinėje Karalystėje, Švedijoje, Japonijoje, JAV ir kitose šalyse), panašūs projektai šiuo metu vystomi ir toliau.