Lietuvoje veikusios atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimą vykdanti „Altra“ 2025 metais pasiekė pagrindinius jėgainės išmontavimo ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo rodiklius, užtikrindama nuoseklią megaprojekto eigą ir kartu žymėdama svarbų organizacijos transformacijos etapą. Lietuvos megaprojekto rezultatai, pagrindiniai veiklos rodikliai bei pasiekimai tvarumo srityje pateikiami įmonės 2025 m. vadovybės ir tvarumo ataskaitose.
„2025 metais eksploatacijos nutraukimas pasiekė etapą, kuriame darbai tampa sudėtingesni, auga naujų technologinių sprendimų poreikis, todėl dar svarbesnės tampa komandos kompetencijos, projektų valdymo branda ir saugos užtikrinimas. Kartu plečiasi ir įmonės kompetencijos, kurios peržengia eksploatavimo nutraukimo projektą. Šį pokytį pernai įtvirtino naujo prekės ženklo „Altra“ įvedimas, žymintis platesnį įmonės veiklos spektrą. Šiandien „Altra“ ne tik užbaigia Lietuvos branduolinės energetikos ciklą, bet ir aktyviai dalyvauja Lietuvai svarbių naujos kartos branduolinės energetikos sprendimų vertinime, nuosekliai plėsdama savo vaidmenį nacionaliniu ir regioniniu lygmeniu“, – sako „Altra“ vadovas Linas Baužys.
Pasak L. Baužio, pernai buvo išlaikytas stabilus megaprojekto darbų įgyvendinimas – išmontavimo darbai vyko pagal grafiką, daugiau sutvarkyta istorinių radioaktyviųjų atliekų, lenktas statinių griovimo grafikas.
2025 m. išmontuota 4 814 tonų jėgainės įrangos, 514 tonų viršijant metinį išmontavimo darbų planą. Iš viso iki šiol jau išmontuotos 81 603 tonos jėgainės ir jai priskiriamų medžiagų – tai sudaro 45,3 proc. viso kiekio iš planuojamų 180 tūkst. tonų.
Pernai buvo išimta 2 840 kubinių metrų istorinių radioaktyviųjų atliekų – tai 12 proc. daugiau nei 2024 metais. Taip pat nugriauti 7 sudėtingi statiniai, tarp jų – reaktorių avarinio aušinimo sistemų pastatai. Pastatų griovimo darbai buvo ypatingi tuo, kad iki griovimo darbų buvo visiškai pašalinta radiacinė tarša ir panaikinta jų radiacinė kontrolė.
„Lengvesni megaprojekto etapai jau yra praeityje. Pernai dalis esminių išmontavimo darbų vyko sudėtingiausiose jėgainės vietose – reaktorių zonose ir apie 70 proc. visų išmontavimo darbų sudarė radioaktyvios įrangos išmontavimas. Dėl didesnio jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio darbai reikalavo griežtesnių saugos priemonių, o papildomų iššūkių kėlė ir tai, kad išmontuojama įranga dažnai pasižymėjo sudėtinga konfigūracija ir buvo sunkiau prieinama“, – pažymi L. Baužys.
Pernai užbaigtas vienas iš pasirengimo etapų sudėtingiausiems eksploatavimo nutraukimo darbams – reaktorių išmontavimui. Parengtas konceptualus reaktorių šerdžių išmontavimo projektas, taip pat suderintas technologinis garo būgnų-separatorių išmontavimo projektas, sudarant pagrindą tolimesniems darbų etapams. Lygiagrečiai vyksta pasirengimas kietųjų radioaktyviųjų atliekų saugyklos plėtrai, įrengiant modulį reaktorių atliekų saugojimui.
„Reaktorių šerdžių išmontavimas yra kritinis ir vienas sudėtingiausių viso megaprojekto etapų, kuriam reikia ne tik technologinio pasirengimo, bet ir aukščiausio lygio projektų valdymo kompetencijų. 2025 metais padėjome tvirtą pagrindą šiems darbams, o šiemet paskelbtas tarptautinis reaktorių išmontavimo paslaugų pirkimas leidžia užtikrintai judėti link įgyvendinimo etapo. Tai maždaug 400 mln. eurų vertės pirkimas, kurio procedūras planuojame užbaigti 2027 metais“, – sako L. Baužys.
Įgyvendindama radioaktyviųjų atliekų tvarkymo sprendimus, įmonė taip pat vysto pasaulyje unikalius projektus, vienas jų – bitumuotų atliekų saugyklos pertvarkymas į atliekyną.
„Parengėme technologinio projekto ir saugos analizės ataskaitos projektus, reikalingus bitumuotų radioaktyviųjų atliekų saugyklos pertvarkymui į atliekyną. Jau kitais metais planuojame gauti leidimą pertvarkyti seną, šiuolaikinių reikalavimų nebeatitinkančią saugyklą, kurioje šiuo metu saugoma apie 14,4 tūkst. kubinių metrų atliekų. Tai bus pirmasis tokio pobūdžio sprendimas pasaulyje, todėl ši patirtis svarbi ne tik mums, bet ir visai branduolinei bendruomenei“, – pažymi L. Baužys.
Taip pat pasiekti kiti svarbūs radioaktyviųjų atliekų tvarkymo etapai – gautas leidimas labai mažo aktyvumo trumpaamžių atliekų atliekyno pramoniniam eksploatavimui. Taip pat pradėti beveik 45 ha ploto paviršinio atliekyno, skirto mažo ir vidutinio aktyvumo trumpaamžėms atliekoms, statybos darbai.
2025 metais „Altra“ stiprino savo, kaip branduolinės kompetencijos centro, vaidmenį Lietuvoje – įmonė bendradarbiauja su nacionaline darbo grupe, vertinančia branduolinės energetikos ir mažųjų modulinių reaktorių (MMR) plėtros galimybes. Sukaupta praktinė patirtis eksploatavimo nutraukimo srityje tampa svarbiu pagrindu priimant strateginius sprendimus dėl šalies branduolinės energetikos ateities.
Branduolinės jėgainės eksploatavimo nutraukimo megaprojektą įmonė toliau įgyvendina laikydamasi tvarumo principų – sprendimai vertinami kompleksiškai, atsižvelgiant į jų ilgalaikį poveikį aplinkai, visuomenei ir regiono vystymuisi. 2025 m. pradžioje „Altra“ atnaujino tvarumo kryptį, paremtą Europos Žaliuoju kursu ir dvejopo reikšmingumo vertinimu. Tvarumo kryptis dar labiau sustiprinta šių metų pradžioje patvirtinus naują įmonės veiklos strategiją, kurioje tvarumas pilnai integruotas į visus veiklos tikslus.
„Branduolinės energetikos projektuose tvarumas reiškia atsakomybę už visą ciklą – iki pat galutinio atliekų sutvarkymo. Todėl kiekvieną sprendimą vertiname per ilgalaikio poveikio prizmę, siekdami užtikrinti saugumą, efektyvų išteklių naudojimą, atliekų konversiją ir jų grąžinimą į ekonomiką kaip antrines žaliavas“, – sako „Altra“ vadovas Linas Baužys.
Įmonė pernai taip pat reikšmingai sumažino energijos išteklių sunaudojimą – elektros ir šilumos suvartojimas sumažėjo 7 490 MWh, viršijant numatytą mažinimo tikslą. Tai atspindi nuoseklų dėmesį efektyviam išteklių naudojimui įgyvendinant eksploatavimo nutraukimo darbus.
Susipažinti su įmonės 2025 m. vadovybės ir tvarumo ataskaitomis galite čia.
Daugiau apie įmonės veiklą
Šiandien vienas pagrindinių įmonės tikslų – įgyvendinti neatidėliotino išmontavimo nutrauktos eksploatacijos atominės elektrinės darbus nepaliekant ateities kartoms nepagrįstos radioaktyviųjų atliekų tvarkymo naštos. Per visą Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo laikotarpį numatyta išmontuoti 180 tūkst. tonų įrangos ir jai priskiriamų medžiagų. Griovimo darbų mastas ir išmontuojamo betono kiekis iš viso sieks 1,7 mln. kub.m. Apie 78 proc. išmontuojamos įrangos ir 94 proc. gelžbetonio po dezaktyvacijos grąžinama atgal į antrinę žaliavų rinką, o radioaktyviosios atliekos tvarkomos laikantis aukščiausių saugumo standartų.
Radioaktyviosioms atliekoms tinkamai ir galutinai sutvarkyti numatyti keturi atliekynai: jau pastatytas ir pildomas trumpaamžių labai mažai radioaktyvių atliekų atliekynas, 2027 m. planuojama gauti leidimą pertvarkyti bitumuotų radioaktyviųjų atliekų saugyklą į atliekyną, iki 2028 m. planuojamas pastatyti naujas trumpaamžių mažai ir vidutiniškai radioaktyvių atliekų, iki 2070 m. ketinama įrengti giluminį atliekyną branduoliniam kurui ir kitoms ilgaamžėms radioaktyvioms atliekoms saugoti. Antžeminiai atliekynai yra ir bus statomi įmonės teritorijoje Visagino savivaldybėje, giluminio atliekyno galutinę vieną vietą Lietuvos teritorijoje numatoma patvirtinti iki 2049 m., jį pastatyti ir eksploatuoti iki 2080 m., o per šį laikotarpį „Altra“ ketina įsitvirtinti kaip pažangi naujos kartos branduolinės energetikos įmonė ir sėkmingai vystyti veiklą toliau.
