2020 metais startavusio Norvegijos finansinio mechanizmo lėšomis finansuojamo projekto „Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo saugumo didinimas Ignalinos atominėje elektrinėje” tikslas buvo patobulinti neigiamo poveikio aplinkai, ekosistemai ir gyventojams valdymą, kontrolę ir prevenciją stiprinant branduolinės energetikos eksploatacijos nutraukimo sistemą IAE. Jo metu įgyvendintos ir kelios svarbios užduotys – parengta panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų galutinio padėjimo Lietuvos teritorijoje koncepcija, pagerinti radioaktyviųjų atliekų tvarkymo ir eksploatacijos nutraukimo procesai, peržiūrėtos bitumuotų atliekų saugyklos ir pramoninio atliekų poligono koncepcijos, didelis dėmesys skirtas specialistų kvalifikacijos kėlimui. Bendrai projektui skirta daugiau kaip 3 mln. eurų.
„Vykdant atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo darbus, prioritetinis dėmesys skiriamas saugiam įvairaus tipo radioaktyviųjų atliekų sutvarkymui. Siekiant, kad radioaktyvios atliekos nekeltų pavojaus mus supančiai aplinkai, projektuojame, statome ir pradėjome eksploatuoti šiuolaikiškus radioaktyviųjų atliekų apdorojimo ir saugojimo įrenginius bei atliekynus. Tai unikalūs pasaulyje projektai, kurių įgyvendinimas vykdomas padedant tarptautinei bendruomenei. Įvykdytas Norvegijos finansinio mechanizmo lėšomis finansuojamas projektas, kurį sėkmingai užbaigiame kartu su partneriais Norvegijos radiacinės ir branduolinės saugos tarnyba (DSA) ir Valstybine atominės energetikos saugos inspekcija VATESI, prisidėjo prie šio tikslo įgyvendinimo”, – sakė Ignalinos atominės elektrinės generalinis direktorius Linas Baužys.
Giluminio atliekyno ir radioaktyvių atliekų tvarkymo klausimai yra itin svarbūs visam Ignalinos AE reaktorių išmontavimo procesui ir saugios aplinkos užtikrinimui. Bendradarbiaujant su užsienio specialistais, turinčiais aukštą kompetenciją branduolinės energetikos srityje, turime galimybę progresyviai vystyti šiuos išskirtinius ir reikšmingus projektus, perimant kitų šalių žinias bei gerąsias praktikas, pabrėžė IAE vadovas.
Bitumuotų radioaktyviųjų atliekų saugykla IAE buvo pradėta eksploatuoti 1987 metais, o šiai dienai 5600 kvadratinių metrų pastate yra sukaupta 14,4 tūkstančiai kubinių metrų bituminio kompaundo, kitaip – bitumuotų radioaktyviųjų išgarintų druskų. Tai kone prilygsta šešiems olimpiniams baseinams. Ateityje siekiama minėtą saugyklą paversti trumpaamžių mažai ir vidutiniškai radioaktyviųjų atliekų atliekynu.
Anot L. Baužio, bitumuotų atliekų saugyklos modernizavimas – precedento pasaulinėje praktikoje neturintis uždavinys. Todėl šiuo atveju itin svarbus išlieka bendradarbiavimas su tarptautine branduolinės energetikos bendruomene, kuomet kartu taikant šiuolaikinius technologinius sprendimus, radioaktyviųjų atliekų sutvarkymas įgyvendinamas maksimaliai saugiai ir per trumpiausią galimą laiką.
Minėto bendro projekto metu buvo paruošta ir pramoninių atliekų poligono, kuriame per 30 metų sukaupta daugiau kaip 30 tūkstančių kubinių metrų atliekų, atliekų radiacinės kontrolės panaikinimo metodika ir poligono Tyrimų programa. Tyrimai padėjo parengti nesąlyginių nebekontroliavimo radioaktyvumo lygių nustatymo ataskaitą.
Šiuo metu laikinose saugyklose saugomos ilgaamžės radioaktyviosios atliekos galutinai turės būti sutvarkytos jas padedant giluminiame atliekyne. Tai numato ir Vyriausybės patvirtinta 2021–2030 m. branduolinių objektų ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo plėtros programa.
Iki 2047 metų planuojama patvirtinti galutinę vietą GA įrengti iš šiai dienai atrinktų 77. Pats giluminis atliekynas bus pastatytas ir pradėtas eksploatuoti 2068 m. Iki to laiko parengta GA koncepcija bus koreguojama priklausomai nuo projekto vystymo eigos.
Radioaktyviųjų atliekų padėjimas į giluminį radioaktyviųjų atliekų atliekyną šiuo metu laikomas vieninteliu tvariu ir saugiu būdu, kuris leidžia jas saugiai izoliuoti nekenkiant žmonėms ir biosferai. Jame žmonių ir aplinkos saugą užtikrins natūralūs gamtiniai ir inžineriniai barjerai. Daugiau informacijos apie GA projektą galima rasti čia.
Bendrai norvegų finansuojamam projektui skirta daugiau kaip 3 mln. Eurų. Didžioji dalis (85 proc.) Norvegijos finansinio mechanizmo lėšos, kita dalis – bendrojo finansavimo lėšos. Projekte dalis gautos paramos skirta giluminio atliekyno koncepcijos kūrimui, geofizinių tyrimų programos finansavimui, potencialių giluminio atliekyno įrengimui vietų socialinio-ekonominio vertinimo, žvalgybinių gręžinių aprašo parengimui.
Kita dalis paramos lėšų panaudota radioaktyviųjų atliekų tvarkymui bei eksploatavimo nutraukimo procesų tobulinimui ir darbuotojų kompetencijų vystymui.
Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo saugos didinimo projektą teigiamai įvertino Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija (VATESI), Centrinė projektų valdymo agentūra (CVPA) bei Norvegijos radiacinės ir branduolinės saugos tarnyba (DSA).
